Vytauto Did\u017eiojo universiteto \u017dem\u0117s \u016bkio akademijos (VDU \u017d\u016aA) kartu su Lietuvos Respublikos \u017eem\u0117s \u016bkio ministerija (LR \u017d\u016aM) suorganizuotas renginys \u201eLietuvos bioekonomikos HUBas \u2013 bendradarbiavimas siekiant ambicingesni\u0173 tiksl\u0173\u201c \u2013 reik\u0161mingas \u012fvykis, prisid\u0117j\u0119s prie tarpsektorini\u0173 ir tarpinstitucini\u0173 diskusij\u0173 vystymo, bioekonomikos pl\u0117tros Lietuvoje kryp\u010di\u0173 formavimo. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvav\u0119 Lietuvos bioekonomikos sektorius atstovaujan\u010di\u0173 asociacij\u0173 lyderiai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f inovacij\u0173 ir verslo pl\u0117tros potencial\u0105 ir poreik\u012f naudotis galimybe, dabar u\u017e\u0117mus proaktyvi\u0105, poky\u010di\u0173 iniciatori\u0173 pozicij\u0105, kurti \u017einiomis ir inovacijomis gr\u012fst\u0105, tarptautiniu mastu konkurencing\u0105 Lietuvos bioekonomik\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tokio prover\u017eio esmin\u0117 s\u0105lyga \u2013 susitarimas tarp vis\u0173 suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 (skirting\u0173 sri\u010di\u0173 ministerij\u0173, mokslo ir verslo atstov\u0173, visuomen\u0117s) bei koordinuotas veikimas \u012fgyvendinant \u0161\u012f susitarim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Remiantis Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimo centro duomenimis, 2021 m. bendrai Europos S\u0105jungos (ES) \u0161alyse bioekonomika suk\u016br\u0117 5,0 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir darbo vietas 8,2 proc. vis\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173. Nuo pirmosios ES bioekonomikos strategijos pri\u0117mimo 2012 m. \u0161ios srities aktualumas nuolat augo: susitarus d\u0117l Europos \u017ealiojo kurso, v\u0117liau \u0161oktel\u0117jus maisto ir energijos kainoms, did\u0117jant poreikiui stiprinti ES strategin\u0119 autonomij\u0105 bei u\u017etikrinti jos ilgalaik\u012f konkurencingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iais metais EK paskelb\u0117 planus modernizuoti \u017eem\u0117s \u016bk\u012f, mi\u0161kininkyst\u0119, energetik\u0105, maisto ir pa\u0161ar\u0173 bei kitas biologinius i\u0161teklius naudojan\u010dias pramon\u0117s \u0161akas vystant ir diegiant biotechnologijas bei biogamyb\u0105. Nauj\u0173 iniciatyv\u0173 integravimui iki 2025 m. pabaigos numatoma atnaujinti ES bioekonomikos strategij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tuo tarpu Lietuvoje kol kas n\u0117ra suformuluota bendra bioekonomikos vizija bei jos vystymo kryptys, nes \u0161alies biomas\u0117s gamybos, jos perdirbimo ir susijusi\u0173 technologij\u0173 sektoriuose veikian\u010dios organizacijos, skirtingas bioekonomikos sritis kuruojan\u010dios ministerijos n\u0117ra i\u0161vys\u010diusios sisteminio dialogo, kurio inicijavimui ir buvo suorganizuotas min\u0117tas renginys.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos bioekonomika turi potencialo sukurti daugiau vert\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Renginio metu VDU \u017d\u016aA Taikomosios ekonomikos, finans\u0173 ir apskaitos katedros profesor\u0117s Vlados Vitunskien\u0117s pristatyti skai\u010diavimai rodo, kad Lietuvos bioekonomika 2021 m. suk\u016br\u0117 per 4,7 mlrd. eur\u0173 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s ir apie 180 t\u016bkst. darbo viet\u0173. Tai apytiksliai sudar\u0117 8,5 proc. \u0161alies BVP ir 13,0 proc. \u0161alies darbo rinkos, kas demonstruoja, palyginti su kitomis ES \u0161alimis, didel\u012f bioekonomikos ind\u0117l\u012f bendroje Lietuvos ekonomikoje. Taip pat pa\u017eym\u0117tina, jog per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f (2010\u20132021 metais) \u0161io stambaus ekonomikos segmento \u012fna\u0161as \u012f Lietuvos BVP i\u0161augo apie 1,5 proc. ir jo realusis vidutinis metinis augimas vir\u0161ijo \u0161alies BVP augimo temp\u0105, kuris tuo laikotarpiu buvo vidutini\u0161kai po 3,8 proc. per metus. Augimas fiksuotas tradicin\u0117se vert\u0117s grandin\u0117se, t. y. Lietuvos agromaisto sektoriuje ir mi\u0161ko i\u0161tekli\u0173 pagrindu vystomoje pramon\u0117je, o santykinai ma\u017eesni \u201enaujosios\u201c bioekonomikos sektoriai, t. y. biodegalai, biologin\u0117s kilm\u0117s chemikalai, vaistai ir plastikai, bioelektra bei biodujos, m\u016bs\u0173 \u0161alyje augo spar\u010diausiai. Pa\u017eym\u0117dama, kad 2010\u20132022 metais pirmin\u0117s biomas\u0117s gavyba Lietuvoje augo vidutini\u0161kai po 2,3 proc., o grynasis jos eksportas \u2013 po 4,4 proc. per metus, profesor\u0117 Vlada Vitunskien\u0117 auk\u0161tesn\u012f vietin\u0117s biomas\u0117s perdirbimo lyg\u012f \u012fvardijo kaip vien\u0105 i\u0161 Lietuvos bioekonomikos vystymo strategini\u0173 kry\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos bioekonomikos transformacijos potencialas akcentuotas ir \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u012f \u201eInvestuok Lietuvoje\u201c pristatytose gair\u0117se \u201eLietuvos ekonomikos akceleracija: strategin\u0117s gair\u0117s spar\u010diam augimui\u201c. Jose atkreipiamas d\u0117mesys \u012f tai, kad, remiantis kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiais, visos pramon\u0117s \u0161akos gali b\u016bti produktyvios, \u012fskaitant Lietuvoje dominuojan\u010dias tradicines, su ma\u017eu darbo na\u0161umu siejamas gamybos \u0161akas. Pavyzd\u017eiui, 2021 m. darbo na\u0161umas Suomijos popieriaus ir popieriaus gamini\u0173 pramon\u0117je siek\u0117 187 t\u016bkst. eur\u0173 ir pralenk\u0117 beveik vis\u0173 Lietuvos gamybos sektori\u0173 produktyvumo lyg\u012f. Gair\u0117se nurodoma, kad Lietuvos bioekonomikos kuriama prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 vienam darbuotojui yra per 3\u20134 kartus ma\u017eesn\u0117 nei tokiose \u0161alyse kaip Danija, Olandija ar Suomija. \u0160ie skirtumai ai\u0161kinami tuo, kad Lietuva vis dar yra \u017ealiav\u0173 eksportuotoja ir i\u0161 \u017ealiav\u0173 gamina santykinai \u017eemos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s produktus. Pernai VDU \u017d\u016aA tarptautin\u0117je konferencijoje \u201eKaimo pl\u0117tra\u201c vie\u0161\u0117jusi Suomijos ekonomikos ir u\u017eimtumo ministerijos atstov\u0117 Ulla Palander, koordinavusi Suomijos bioekonomikos strategijos atnaujinim\u0105, teig\u0117, kad \u0161ios strategijos pagrindinis tikslas yra didinti bioekonomikos sukuriam\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119. Suomijoje siekiama paspartinti metin\u012f bioekonomikos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s augim\u0105 nuo 3 iki 4 proc. ir taip iki 2035 m. beveik padvigubinti jos sukuriam\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, kuri tada sudaryt\u0173 50 mlrd. eur\u0173 per metus. \u0160alis orientuojasi \u012f kuo didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s produktus ir paslaugas, kurie grind\u017eiami klimatui ir biologinei \u012fvairovei draugi\u0161kais sprendimais. Suomijos atstov\u0117s teigimu, siekiant i\u0161sikelt\u0173 tiksl\u0173, jiems svarbu didinti i\u0161teklius tausojant\u012f med\u017eiag\u0173 naudojim\u0105 ir j\u0173 perdirbim\u0105, i\u0161naudoti \u0161alutinius srautus ir ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo neatsinaujinan\u010di\u0173 \u017ealiav\u0173, ypa\u010d t\u0173, kurios pagamintos i\u0161 i\u0161kastinio kuro.<\/p>\n\n\n\n B\u016btinas tarpsektorinis ir tarpinstitucinis susitarimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Diskusijoje dalyvav\u0119 Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkio kooperatyv\u0173 asociacijos \u201eKooperacijos kelias\u201c valdybos narys Mindaugas Maciulevi\u010dius akcentavo perdirbimo paj\u0117gum\u0173 vystymo svarb\u0105. Igno Hofmano teigimu, Lietuvoje turime kelis s\u0117kmingus stambesnius projektus, bet j\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau, nes \u016bkininkams pasi\u016blius priimtinas s\u0105lygas, galima b\u016bt\u0173 apr\u016bpinti reikiama biomase perdirb\u0117jus. Lietuvos Respublikos \u017eem\u0117s \u016bkio r\u016bm\u0173 bei Lietuvos jaun\u0173j\u0173 \u016bkinink\u0173 ir jaunimo s\u0105jungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad reikalingi \u012fvair\u016bs projektai, \u012fskaitant ma\u017eesn\u0117s apimties, kuriuose gal\u0117t\u0173 bendradarbiauti smulkesni gamintojai, bendruomen\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Pasak Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos (LPK) viceprezident\u0117s, Inovacij\u0173, mokslini\u0173 tyrim\u0173, technologij\u0173 komiteto pirminink\u0117s Monikos Paul\u0117s, bioekonomikos prover\u017eiui labai svarbus ir naujos kartos, jaun\u0173 novatori\u0173 \u012ftraukimas. Taip pat remiantis diskusijoje dalyvavusiais klasteri\u0173 \u2013 Lietuvos maisto eksportuotoj\u0173 asociacijos \u201eLitMEA\u201c koordinuojamo \u201eSmart Food\u201c ir skaitmenini\u0173 inovacij\u0173 centro \u201eAgriFood Lithuania DIH\u201c \u2013 atstovais, tikslingas kompetencij\u0173 baz\u0117s diversifikavimas tarp auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurian\u010dios tradicin\u0117s pramon\u0117s ir didel\u012f augimo potencial\u0105 turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0173j\u0173 technologij\u0173 sektori\u0173. Lietuvos maisto eksportuotoj\u0173 asociacijos \u201eLitMEA\u201c direktoriaus Giedriaus Bagu\u0161insko teigimu, gali b\u016bti sud\u0117tinga \u201esureguliuoti\u201c \u017ealiav\u0173 eksport\u0105, nes tiek \u017ealiav\u0173 eksportas, tiek ir su vietin\u0117s kilm\u0117s produktais konkuruojantis importas yra dabartin\u0117mis rinkos s\u0105lygomis gerai funkcionuojantys verslai. Atitinkamai svarbu skatinti ir vietin\u0117s \u017ealiavos perdirbim\u0105, ir nauj\u0173 bioekonomikos sprendim\u0173 k\u016brim\u0105, kurie taip pat gali b\u016bti komercializuojami ir eksportuojami.<\/p>\n\n\n\n Gyvyb\u0117s moksl\u0173 ir biotechnologij\u0173 sektoriaus asociacijos \u201eLithuaniaBIO\u201c prezidentas Tomas Andrejauskas diskusijoje akcentavo reguliavimo poveik\u012f inovacij\u0173 ir verslo pl\u0117trai. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje spar\u010diai pl\u0117t\u0117si kanapi\u0173 auginimo plotai, bet d\u0117l reguliacin\u0117s aplinkos neapibr\u0117\u017etumo investuotojai pasirinko kitas \u0161alis perdirbimo projektams ir galiausiai prad\u0117jo trauktis min\u0117ti plotai m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Tai iliustruoja ir koordinavimo vert\u0117s grandin\u0117je, tarp sektori\u0173 b\u016btinum\u0105. Tuo tarpu LPK viceprezidentas, Aplinkosaugos ir \u017eiedin\u0117s ekonomikos komiteto pirmininkas Sigitas Paulauskas akcentavo tarpinstitucin\u0117s s\u0105rangos keliamus i\u0161\u0161\u016bkius. \u017dem\u0117s naudojimo, \u017eem\u0117s naudojimo keitimo ir mi\u0161kininkyst\u0117s sektorius Lietuvoje yra kuruojamas dviej\u0173, t. y. \u017dem\u0117s \u016bkio ir Aplinkos, ministerij\u0173. Galima ir konkurencija d\u0117l biomas\u0117s tarp skirting\u0173 sri\u010di\u0173: biomas\u0117s poreikiai \u017eali\u0173j\u0173 pastat\u0173 ir renovacij\u0173 iniciatyvoms, bioenergetikos pl\u0117trai, kt. D\u0117l to svarbu per tarpministerin\u012f dialog\u0105 u\u017etikrinti politin\u0119 darn\u0105 biomas\u0117s gamybos, jos perdirbimo, aplinkosaugos ir inovacij\u0173 srityse ir pasiekti Lietuvai optimaliausi\u0105 susitarim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Inovacij\u0173 \u201emirties sl\u0117ni\u0173\u201c \u012fveikimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Diskusijoje dalyvav\u0119s Lietuvos Respublikos \u017eem\u0117s \u016bkio ministras Kazys Starkevi\u010dius pabr\u0117\u017e\u0117, kad bioekonomikos vystymo vedlys tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokslas, kuris gali objektyviai \u012fvertinti galimus sprendimus ir pad\u0117ti pasirinkti tiek ekonominiu, socialiniu, tiek aplinkosauginiu po\u017ei\u016briu optimaliausius. Lietuvos biomas\u0117s energetikos asociacijos \u201eLITBIOMA\u201c prezidentas Marius Valukynas ir kit\u0173 asociacij\u0173 lyderiai taip pat akcentavo priemoni\u0173 parinkimo svarb\u0105, kad jos b\u016bt\u0173 pagr\u012fstos mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatais, patikimais \u012frodymais. Atitinkamai reikalinga stiprinti politikos ir mokslo s\u0105saj\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tuo pa\u010diu suprantama, kad pa\u017eangiai bioekonomikai vystyti mokslo \u017einios turi b\u016bti pritaikytos ne tik politikos formavimui, bet ir inovacij\u0173 k\u016brimui. Jos bioekonomikoje remiasi giliosiomis technologijomis, kaip kad biotechnologijomis. Siekiant j\u0173 platesnio pritaikymo, reikalinga stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavim\u0105. Daugiau finansavimo priemoni\u0173 gal\u0117t\u0173 paspartinti pa\u017eang\u0105, ta\u010diau reikalingas ir j\u0173 suderinamumas \u012fvertinant vis\u0105 inovacij\u0173 k\u016brimo ir diegimo cikl\u0105. Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir inovacij\u0173 patar\u0117ja, vykdanti funkcijas LR \u017d\u016aM, Ugn\u0117 Dirdait\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad bioekonomikos srityje finansin\u0117s priemon\u0117s pradiniuose inovacij\u0173 etapuose priklausomos nuo ES dotacij\u0173, tuo pa\u010diu tr\u016bksta inovacij\u0173 perk\u0117limo \u012f komercinius etapus. Pasak Ugn\u0117s Dirdait\u0117s, Lietuvoje n\u0117ra pilotini\u0173 gamykl\u0173, reikaling\u0173 prototipo, jo demonstravimo etapuose, bet finansavimo priemon\u0117s padengia inovacijas (koncepcijos patvirtinimas, modelio testavimas ir patikrinimas) Lietuvos laboratorijose, tod\u0117l verslams tenka arba pirkti savo \u012frang\u0105, arba vykti u\u017e savo l\u0117\u0161as \u012f u\u017esien\u012f atlikti pilotinius tyrimus.<\/p>\n\n\n\n Kadangi dideli resursai mokslui ir inovacijoms yra valdomi ES lygmeniu, Lietuvos mi\u0161ko ir \u017eem\u0117s savinink\u0173 asociacijos pirmininkas Algis Gai\u017eutis pa\u017eym\u0117jo, kad jau dabar yra prasid\u0117j\u0119 naujojo finansavimo periodo planavimo darbai, tod\u0117l reikalinga proaktyviai formuoti Lietuvos bioekonomikos poreikius atitinkan\u010di\u0105 mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir inovacij\u0173 darbotvark\u0119. Pasak VDU Bioekonomikos tyrim\u0173 instituto direktoriaus pavaduotojos tarptautinei veiklai Virginijos Kargyt\u0117s, prakti\u0161kai tai gali b\u016bti \u012fgyvendinta nacionaliniu lygiu organizuojant \u201eveidrodines\u201c temines darbo grupes, kurios atitikt\u0173 \u201eBIOEAST\u201c darbo grupi\u0173 tematikas ir tod\u0117l gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie makroregionin\u0117s Strategini\u0173 tyrim\u0173 ir inovacij\u0173 darbotvark\u0117s atnaujinimo. \u201eBIOEAST\u201c iniciatyvoje bendradarbiauja vienuolika Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173, tarp kuri\u0173 yra ir Lietuva. Bendras iniciatyvos \u0161ali\u0173 siekis yra pl\u0117toti \u017einiomis ir bendradarbiavimu pagr\u012fst\u0105 \u017eiedin\u0119 bioekonomik\u0105, kuri pad\u0117t\u0173 stiprinti integracin\u012f augim\u0105 ir kurti naujas auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s darbo vietas, ypa\u010d kaimo vietov\u0117se, i\u0161laikant ar net sustiprinant aplinkos tvarum\u0105. 2019 m. \u0161i\u0173 vienuolikos \u0161ali\u0173 u\u017e \u017eem\u0117s \u016bk\u012f ir u\u017e mokslinius tyrimus atsakingi ministrai pasira\u0161\u0117 bendr\u0105 deklaracij\u0105, apibr\u0117\u017eian\u010di\u0105 b\u016bsim\u0105 \u201eBIOEAST\u201c iniciatyvos rol\u0119 \u201eEuropos horizonto\u201c kontekste. Buvo parengta pirmoji makroregionin\u0117 Strategini\u0173 tyrim\u0173 ir inovacij\u0173 darbotvark\u0117, kuri\u0105 yra numatoma atnaujinti.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos bioekonomikos HUBo steigimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Apibendrinant vis\u0173 dalyvi\u0173 i\u0161sakytas pozicijas, Lietuvos Respublikos \u017eem\u0117s \u016bkio viceministr\u0117 Laura Ramanauskait\u0117 teig\u0117, kad bus daugiau d\u0117mesio skiriama bioekonomikos sri\u010diai. Tarptautinio \u201eBOOST4BIOEAST\u201c projekto apimtyje prad\u0117tos vykdyti koordinavimo ir paramos veiklos tur\u0117t\u0173 duoti post\u016bm\u012f bioekonomikos dalinink\u0173 bendram darbui Lietuvoje. \u0160iame projekte dalyvaujan\u010dios VDU \u017dem\u0117s \u016bkio akademijos kancler\u0117 Astrida Miceikien\u0117 sveikino diskusijos dalyvi\u0173 motyvacij\u0105 imtis iniciatyvos ir bendradarbiauti. Siekiant sutelkti vis\u0173 pastangas, VDU \u017dem\u0117s \u016bkio akademija inicijuos Lietuvos bioekonomikos HUBo steigim\u0105. Jis tur\u0117t\u0173 tapti centrine platforma sisteminiam tarpsektoriniam dialogui tarp vis\u0173 suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 (skirting\u0173 sri\u010di\u0173 ministerij\u0173, mokslo ir verslo atstov\u0173, visuomen\u0117s) ir su tarptautiniais partneriais (kit\u0173 \u201eBIOEAST\u201c \u0161ali\u0173 HUBais, ES institucijomis).<\/p>\n\n\n\n Lietuvos bioekonomikos HUBas sieks prisid\u0117ti kuriant palankias s\u0105lygas su bioekonomika susijusi\u0173 sektori\u0173 pa\u017eangai ir pl\u0117trai, skatins atvir\u0105sias inovacijas bei strategin\u012f planavim\u0105 ir veikim\u0105, integruojan\u010dius tvari\u0105 \u017ealiav\u0173 gamyb\u0105, inovatyvi\u0173 technologij\u0173 pl\u0117tr\u0105 ir neigiamo poveikio aplinkai \u0161velninim\u0105. Vis\u0173 dalyvi\u0173 koordinuotomis pastangomis HUBas prisid\u0117s prie to, kad b\u016bt\u0173 kompleksi\u0161kai stiprinamas Lietuvos bioekonomikos tvarumas, inovatyvumas ir konkurencingumas.<\/p>\n\n\n\n