Atnaujinta Žemės ūkio mokslo taryba teiks siūlymus Žemės ūkio ministerijai ir suinteresuotoms institucijoms ne tik strateginiais žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, mokslo, bet ir bioekonomikos, žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos dalyvių tinklaveikos bei dalyvavimo programos „Europos horizontas“ projektuose klausimais.
Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius, sveikindamas susirinkusius Tarybos narius, pabrėžė mokslo, žinių ir inovacijų svarbą žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti. „Formuojant Lietuvos žemės ūkio politiką bendradarbiavimas su mokslu būtinas, nes priimami sprendimai turi būti pagrįsti moksliniais įrodymais, tyrimų ir analizių išvadomis bei rezultatais“, – sakė ministras.
Europos Sąjunga ragina šalis paspartinti veiklą ilgalaikiam ES konkurencingumui svarbiose srityse, įskaitant žiediškumo ir bioekonomikos plėtrą, užtikrinti. Lietuva nuo 2016 metų dalyvauja tarptautinėje iniciatyvoje „BIOEAST“, skirtoje bioekonomikos plėtrai Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalyse. Šios iniciatyvos dalyvės – 11 šalių. Jose bioekonomikos indėlis į bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra santykinai didesnis negu senosiose Vakarų valstybėse, tačiau tik kelios jų turi nacionalines bioekonomikos strategijas.
Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, mūsų šalyje bioekonomikos indėlis į šalies BVP yra tikrai didelis. „Tačiau vidaus rinkoje naudojama tik trečdalis pirminės biomasės, o likusi dalis yra eksportuojama. Tai yra neefektyvu, nes bioekonomikos plėtros tikslas – kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Šiuo metu Lietuva tampa vis labiau priklausoma nuo biomasės importo – jos įsivežama net 26 proc. Kaip matome, ši sritis nėra subalansuota su gamintojais. Mažai išnaudojame ir biologinių atliekų potencialą“, – situaciją apibūdino A. Miceikienė.
Lietuva, kuriai atstovauja Žemės ūkio ministerija ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas, įgyvendina „BIOEAST“ iniciatyvos projektą „Boost4Bioeast“.
Bendras šios iniciatyvos siekis – plėtoti žiniomis ir bendradarbiavimu grįstą žiedinę bioekonomiką, kuri padėtų stiprinti integracinį augimą ir kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, ypač kaimo vietovėse, išlaikant ar net sustiprinant aplinkos tvarumą.
Tarybos posėdyje aptariant naujai kuriamo Lietuvos bioekonomikos HUBo koncepciją, akcentuota, kad jis turėtų tapti ne tik centrine bendradarbiavimo platforma tarp vietos suinteresuotų šalių (ministerijų, mokslo ir verslo atstovų, visuomenės), bet ir bendrautų bei bendradarbiautų su tarptautiniais partneriais (kitų „BIOEAST“ šalių HUBais, ES institucijomis).
Visų dalyvių koordinuotomis pastangomis HUBas kompleksiškai stiprintų Lietuvos bioekonomikos tvarumą, inovatyvumą ir konkurencingumą bei parengtų Lietuvos nacionalinį bioekonomikos veiksmų planą. „HUB – svarbus žingsnis jungiantis ir keliaujant toliau. Svarbu, kad šiandien susitikime dalyvauja ne tik Žemės ūkio ministerija, bet taip pat ir kitos susiję ministerijos – Aplinkos, Švietimo mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos“, – pabrėžė HUBo koncepciją pristačiusi A. Miceikienė.
Tarybos nariai taip pat pritarė, kad būtų steigiama tarpministerinė darbo grupė kurios dėka būtų skatinamas spartesnis ir koordinuotas dialogas tarp bioekonomikos sektorius kuruojančių ministerijų ir politinių programų.